Einu namo ir matau: mano kaimynė bando prastumti vaikišką vežimėlį pro tokias sunkias sunkias geležines duris, pro kurias reikia gan greitai praskuosti - kitaip jos užsiverdamos tau dar ir trinktelės per nugarą. O čia - visas vežimėlis, su vaiku jame!
- Palauk, - šaukiu jai ir bėgu, - aš tau palaikysiu!
Ji lukteri. Palaikau duris, ji pravažiuoja oriai - ir - nė kiurkt!
Norėjau dar padėti ir vežimėlį užsinešti, bet ... kažkaip pristigau motyvacijos.
Tai jau nebesisiūliau.
Jau praėjo savaitė nuo Mokytojo knygos (o tiksliau - knygų) gražinimo, ir kelios dienos nuo jų profesinės šventės. Ir? Ir?
Ir... nieko! O ko tu tikėjais, klausiu savęs? Hm... iš tiesų...
Įdomu, ar mokytojai žino, kad gražiausiu lietuvišku žodžiu 2008-aisiais išrinktas žodis "ačiū"?
Jis netgi nukonkuravo žodį ..."Lietuva"!
12 komentarai (-ų):
Nu Mika, kokia tu subtili ... ;-)
Aš suprantu, kad norisi to ačiū greitai, čia ir dabar.
Greitai galima pasakyti, bet norisi susikaupti ir gražiai, su visomis detalėmis papasakoti...
O tam reikia laiko. Deja, tokia jau mokytojo profesija, kad maloniems dalykams, geriausiu atveju, gali skirti savaitgalį, o paparstų dienų vakarai dažniausiai skiriami sąsiuviniams, naujų užduočių ruošimui ir t.t., ir pan.
p.s. bus tau mokytojas kankinti ir versti visą savaitę laukti naujų vaizdų ;-/
Kita vertus, prisiminkime Evangelijos istorija: Jėzus nuo siaubingos ligos išgydė 10 žmonų. Ar pamenate kiek atėjo padėkoti? Teisingai, atėjo du žmonės. Manyčiau, kad čia paprasčiausiai tokia žmogaus natūra, nieko asmeniško, nieko piktybiško.
Aš čia "biškį" ne į temą. Bet įkvėpta šio puslapio, šiandien susipirkau pradinį dekupažisto/-ininko rinkinuką. palinkėkit man sėkmės:)))
Nu faina! Labai prašom pasirodyti su savo eksperimentiniais gaminiais! Ir - Sėkmės!!! Jūsų laukia daug ilgų rudens vakarų :)
Mika, ACIU TAU! As (tikrai ikvepta tavo darbingumu) pradejau ir vel dekupazint!
Dar del aciu. Atsimeni mano istorija del nepasakyta aciu? Man kazkodel irgi buvo liudna, tada prisigalvoji visokiu nesamoniu - na gal zmogui nepatiko, ar dar ko nors. Vien zo, man nesuvokiama kodel zmones taip daro.
Ir dar. Buna ir kitaip. Pradejo mano ziogas i darzeli eiti. Na ir as kiekviena karta kai ji paimu, pasikalbu su aukletoja, po to pasakau aciu ir viso gero. Vakar ji kazkaip paklause - uz ka aciu? Sakau, na kad vaika mano visa diena globojot ir t.t. Ji matyt pagalvojo kad man hormonu audra. Bet man ne gaila.
Super, Kliukva, laukiu nesulaukiu Tavo naujų darbų - o jie visada originalūs!
O dėl "ačiū" aš turbūt irgi niekad nenustosiu stebėtis :)
Matau Forum Palace eina moteris,visa apsipersikrovusi rankšluoščiais, krepšiais, kailiniais, - ir - lygiai ta pati situacija: aš ja aplenkiu, ir atidarau sunkias ąžuolines duris, kad ji praeitų, nes viskas išdribtų kitaip. Ir - ir nieko!!!
- Nėr už ką, PRA-ŠOM!, - sakau jai pavymui.
Viena labai garsi moteris, dirbanti viename globaliame banke ir publikuojama kas antrame stiliaus žurnale.
Nežinau, man kai duris atidaro vyras ir praleidžia, pasakau ačiū. Ir netgi kai sustoja mašina praleisti per kelio ženklais pažymėtą perėją - nusišypsau ir linkteliu vairuotojui, kas manau visai nebūtina, bet kažkodėl tikiu, kad jam tai GALĖTŲ BŪTI smagu...
Užtat galime išties pasidžiaugti, kad toks retas, egzotinis (!) žodis Lietuvoje gali būti išrinktas gražiausiu metų žodžiu :)
Ačiū poetui Justinui Marcinkevičiui!
vis noriu palikti komentarą ir vis kažkas nesigauna, nes niekada dar nesu dariusi tokiam bloge irr.. nu žiūrėsim kaip šį kart.
nes Ačiū mikai, skanūs tavo tekstai, o darbai žavintys.
apie ačiū. skaičiau ir sau pliusiuką užsidėjau - man palaikė duris, kai variausi su vežimuku - pasakiau labai ačiū... ir iš darželio išeidama kaip mantra - ačiū, viso gero pasakau :)
p.s. kas tos mokytojo knygos? kai dirbau mokykloj nepamenu tokių...w
Mokytojo knyga - tai tokia parankinė knygutė, kur mokytojai gali susirašyti svarbiausius įvykius, manau yra ir minidienynas, tvarkaraščiai, - gal kolegos daugiau galėtų apie jas papasakoti?
Dabar jau darosi ne tik ,kad keista ,bet jau gal baugu...aš čia vėl apie panašumus :))Nu tu tik nepagalvok ,kad aš kokia paranojikė :)
Aš irgi ir vyrams kai duris atidaro ir vairuotojams, kurie sustoja ,visada padėkoju .Ir parduotuvėje ,visada padėkoju kasininkei,ir kartais net labai susiraukusi moteriškė nusišypso,o būna ,kad net nustemba.
Mano pusantrų metukų mažoji ,ką nors duodama arba paimdama visada padėkoja. Ir taip daug kartų per dieną:) .Ir ištaria taip gražiai ,švariai ... AČIŪ .....:)
Gaila,kad kitiems taip sunku kriuktelėt,iš to ir seka,kad nebūtina išsivolioti purve ,kad atrodytum kaip kiaulė...
Na ir puntukai į mano daržą ... ;-(
Baik tu ,vaivaj :)Juk nieks nekonkretizuoja,mesk tuos puntukus lauk...:)
Laba diena. Pamenat -rašiau, kad susipirkau mini rinkinuką dekupažui. Šį savaitgalį iškepiau pirmą blyną, ne -"cielus" du. Mika buvo prašiusi pasirodyti su savo ekaperimentais. Nors baisi diletantė ir zinau kokio broko pridariau, bet noreciau:) o kaip ta padaryti?:)
Rašyti komentarą