Klientų aptarnavimo standartas

"Nuėjau į dailininkams skirtą parduotuvę, ir paprašiau mediumo dekupažui. Tai visų pirma pardavėjos nežinojo, kas tai tokio, paskui davė kažkokį buteliuką su itališka instrukcija. Parėjus namo visgi išaiškėjo, kad ta priemonė netinka. Bandžiau apkeisti prekę, bet administratorius paprotino, kad prieš perkant reikėjo pasikonsultuoti su pardavėja. O ta pati pardavėja atšovė: "prisiskaitot visko ten internete, ir paskui pačios nežinot, ko norit".

...perskaičiau viename dekupažiniame forume. Kadangi apie tą parduotuvę buvo ir daugiau panašių postų, tai jos pavadinimo antireklamos sumetimo tikslais ir neminėsiu.

Vienoje hobby parduotuvėje atsirado dekupažo skyrelis. Yra ir servetėlių.
Gal kokia 12 skirtingų. Iš jų 7 - kalėdinės: juk artinasi Žolinės, o po jų, žiūrėk ir visi Šventi!

-Šaunu, - sakau pardavėjai, - kad ir mums prekių atvežate. O kodėl toks kuklus servetėlių pasirinkimas?" Iš jos akių apvalumo supratau, kad kažką ne taip leptelėjau:
- lept.

Kažkaip nesąmoningai pajutau, kad reikia skubiai taisyti padėtį:
- Jei norit,- sakau - galiu jums duoti adresą Vokietijoje, kur turima virš 900 pavyzdžių. Jūs - vežate, mes - perkame, hm?

Ir čia aš supratau, kad vėl kažką leptelėjau, nes pardavėja nustebo taip, lyg musulmonui būčiau pasiūlius kiaulienos:
- Mes dirbame su firma X.

Iš mandagumo perverčiau ten pat gulėjusį lenkišką mezgimo žurnalą ir išėjau.
Dar įdomiau buvo vienoje specializuotoje meno prekių parduotuvėje. Ten jau buvo linksma. Už prekystalio - du įraudę vyrukai. Visiškai nemeniški. Kiasc ir Vytc, pagalvojau. Tokie savaitgaliais su pripučiamom valtim plaukia žvejoti benzinuotų žuvų Neries žemupyje.

Sakau, ko ten turite, parodykit?
O jie man: O ko jums reikia?
O aš: man reikia žinoti ką jūs turite, tada gal aš ir žinosiu ko man reikia!
O jie: tai jūs klauskit, ko jums reikia, o mes jums duosim.
O aš: man reikia to, ko aš neturiu namie. O KAIP AŠ GALIU ŽINOTI KO AŠ NETURIU NAMIE, JEIGU AŠ NEŽINAU, KO IŠ PRINCIPO BŪNA JŪSŲ PARDUOTUVĖJE?

Dialogas darėsi panašus į pasakų herojų derybas, kai karalius, išjojęs svečion šalin, kažkokio fatalinio nutikimo proga turėdavęs Piktajam Genijui pažadėti tai, KO NAMIE NEPALIKĘS. Su sąlyga, kad mėšlo nebuvo, atiduoti tekdavę savo pirmagimį sūnų.

Man viso labo tereikėjo šlakelio kobalto...

Ištrauka iš klientų aptarnavimo standarto:
"Nesistebėkite, jeigu klientas ko nors nežino. Nežinojimas - natūrali kliento būsena".