2009 m. gruodžio 29 d., antradienis

Kas buvo maišelyje

Nors ir negalėjau dalyvauti mugėje, mane per aplinkui pasiekė didžiulis maišas su lauktuvėmis iš jos ir... iš tolimojo užjūrio!

Bet apie viską - iš eilės.

Visų pirma - etiketė, verta nosies rietimo į viršų! Laikiau maišą neatrišus ir nekišau ten nagučių iki pat Kūčių. Na, gerai, gerai, prisipažįstu - iš dalies ir dėl to, kad ir kiti tą etiketę skaitytų... O kai atrišau, iš maišo pabiro, pažiro...

Visai nenuodinga musmirė, miškinė nuo kristinos magicbukčiom dienoraščio:

Valdorfo mokyklos vaikų pieštas atvirukas su palinksėjimais nuo mugės organizatorės GintėsKokono:

O čia jau prasideda nervų galūnėlių kutenimas. Mano virtuvė šviesos pagreičiu artėja prie savo baltai mėlynos svajonės ...

Čia dovanų nuo KarinosGeros nuotaikos užrašų.

Kol surasiu šiam puodeliui geriausią vietą interjere, tai ir sutems iš ryto, todėl greitai greitai nutraukiau, kad turėčiau dabar kuo pasigirti. Eksponatas vertas Rijksmuziejaus Amsterdame. Galima laikyti praktiškai viską: čiobrelius, druską ar net karvalolą. Ant kabliukų galima kabinti daugybę naudingų dalykų: kryžiuku siuvinėtą puodkėlę, rezginėlę į ekoturgų ar raktą nuo spintelės, kuriame padėtas šokoladas. Ne, šitas daiktas pernelyg audrina vaizduotę, gal geriau aš pereisiu prie kito eksponato...


O beje, Karina per mugę pelnė metų pardavėjos titulą! Tai ji mugėje pardavinėjo negalėjusių dalyvauti produkciją - tarp jų ir mano dėžikes bei medžiotojo rinkinukus!

Bet čia kalėdiniai stebuklai dar nesibaigia. Etatinė kiosko korespondentė iš įvykio vietos Švedijoje - DaivulėMano kelionių - jau gerą pusmetį specialiai kioskui siuntusi reportažus iš blusturgio Stokholme, į kurį po šitų reportažų panoro nuvykti patikrinti ten daiktų padėtį ne vienas tūlas lietuvis, per antras, trečias rankas man perdavė žiugždantį ryšulėlį. O ten - jau ko nesitikėjau tai nesitikėjau -

vienas seniai pažįstamas eksponatas, tik kitu gyvenamosios vietos registracijos numeriu. Negaliu patikėti - ten ką, blusturgiuose IRGI tokius namelius pardavinėja?

(Tiems, kas nesekė priešistorės apie namukus, skaityti nuo pradžių: Ką veikti sekmadienį, Du namukai susitiko ir Dar daugiau namukų).

Skirtingai nuo mano turimo egzemplioriaus, čia - tikras originalas, o ne kokia nors azijinis erzacas.

Tai aiškiai matyti iš darbų kokybės, kruopčiai atliktų smulkių detalių ir aišku, sertifikatui prilygstančių žymų.

Kaip ir priklauso, jis turi KLM ir BOLS logotipus bei originalų namo numerį - 60. Ei, GinCherry, taviškis regis 59? Tiesa, džinas iš butelio jau "paleistas", bet... kartais džinas nenutuokia, kad butelis, kuriame jis uždarytas laikomas, būna vertingesnis...

Ką gi, mano prieskonių lentyna darosi panaši į vieną tų Amsterdamo gatvių šalia kanalų, kuriuose supasi baržos ir laivai...

Mane... netgi truputį užsupa, kai žiūriu į šitą vaizdelį. Štai taip:

Epilogas. Man tai trūksta žodžių, nors paprastai jaučiu jų perteklių. Labai labai ačiū visoms už dovanas, palinksėjimus, kaspinėlius ant jų, reportažus iš karštų blusturgių, pardavimų skatinimus per mugę ir baltai mėlynos svajonės užsukimą! Neįtikėtina, kad šių mergaičių net nepažįstu - epizodiškai esu mačius tik Gintę. Va čia ir yra Kalėdų stebuklas.
Jūs taip nemanot?

2009 m. gruodžio 26 d., šeštadienis

Apie dovanas, arba kodėl reikia mokytis kalbų

Vieną prieškalėdinę dieną man paskambino draugė:
- Galima, aš tave padovanosiu Kalėdoms?
- He?????
- Galima, aš perku tave, kad padovanočiau Kalėdoms?
- Čia dabar kaip: man reikės iššokti iš torto su žvakutėmis, apsirengus tik soliariumo skrudėsiais ir kutosiukais, ir papūtus lūpas dainuoti "happy birthday Mr. President", ar pigesnis variantas: mane suvynios į kilimą, perriš kaspinu ir paridens po egle? - iškart prieš akis stojo tik du galimi šio klausimo sprendimo variantai.

O pasirodo, viskas daug paprasčiau: čia buvęs klausimas ar galima būtų padovanoti giminaitei dekupažo pamoką mano kioske. Na, jeigu nereikia į soliariumą, tada aišku, kad galima. Dovanų čekio vertė - vakarienė su drauge ir su vynu. Hm... tik va pamiršau paklausti: čia didmeninė ar mažmeninė kaina?



O kitą istoriją apie kalėdines dovanas man papasakojo viena stebėtoja, nepanorusi prisistatyti pavarde.

Tai nutiko vienoje populiarioje pigių vokiškų prekių parduotuvėje.
Sodo ir laisvalaikio prekių skyriuje du jaunuoliai savo merginoms rinko kalėdines dovanas:
- Gal perkam šitą?, - rodo vienas į angelą.
- Ne, gal geriau šitą - kitas ištraukė iš krūvos kažką panašaus į širdį su sparnais.
- Bet čia kažkas užrašyta, - atkreipė dėmesį pirmasis.
- Tai negi jos skaitys? - logiškai argumentavo antrasis.
Čia neatlaikė stebėtojos nervai, kuri, nujausdama porą šeimyninių dramų neva šiaip sau, praeidama tarė:
- Čia yra dekoracijos... ant kapų!
- Ant kapųųųųųųųųų!, - jaunuoliai metė dekoracijas ir, pasipustę padus, dingo iš parduotuvės.

Ant epitafijos - širdies su angelo sparnais - vokiečių kalba gražiom pasvirusiom raidėm buvo užrašyta: "mano mylimam velioniui vyrui"...

Nuotrauka iš: http://www.metaefficient.com/

2009 m. gruodžio 25 d., penktadienis

Kalėdų rytą rožė sužydo...

...dainuojama lietuvių liaudies dainoje. Dar neseniai per tielį mačiau, kad kai kuriuose Lietuvos miškuose jau sužydo žibutės, ir jeigu pamotė siųstų savo podukrą į mišką, šioji susitvarkytų su užduotimi laiku ir tinkamai.
Vis dėlto teisybę sako liaudies išmintis...
Bet kaip ji galėjo žinoti apie tą atšilimą???

2009 m. gruodžio 24 d., ketvirtadienis

O tuo metu, kitame stalo gale...

...kalbantys briedžiai turėjo bendrijos susirinkimą. Gražių Kalėdų!

2009 m. gruodžio 19 d., šeštadienis

Medžiotojo rinkinukas

Baigiam pusryčiauti ir einam į mugę!

Kioskas pristato "medžiotojo rinkinuką" - degtukus ir improvizuotą žvakidę kalėdų tematika. Yra ir vienas nekalėdinis rinkinukas, bet ką jau dabar padarysi...

Tiesa, privažiavę darželį, automobilius geriau palikite architektų gatvėje: aikštelė labai mažas, įvažiavimas - laaabai siauras. Visiems geros nuotaikos ir dar vieno nuostabaus Advento šeštadienio.

Išsiduokite, ką pirkote!

2009 m. gruodžio 17 d., ketvirtadienis

Iki mugės liko tik dvi dienos!

Primenu, kad šeštadienį Štainerio gydomosios pedagogikos centre vyks rankdarbių mugė, kurioje bus galima įsigyti rankdarbių.

Kuo bus prekiaujame mugėje, geriausiai pasiskaityti Kokone.



O aš į mugę atnešiu šiuos paukščius - juos galima kabinti ant eglutės, ant šviestuvų, ant dovanos įpakavimo ir ant kalėdinio vyno butelio.



Čik?



Čirik!

2009 m. gruodžio 16 d., trečiadienis

Kalėdinės švedų tradicijos

Kai daugiau nei prieš dešimtį metų lankiausi Bornholmo saloje, mane nustebino ne tik langai be užuolaidų, pro kuriuos galėjai pamatyti ir pilną sriubos lėkštę ir... miegamąjį, bet ir tai, kaip salos gyventojai dekoruoja savo palanges.

Akivaizdu, kad tai buvo skirta praeivio akiai. Kiekviena palangė buvo tarsi miniatiūrinė vitrina, reprezentuojanti to namo gyventojų charakterį, pomėgius, skonį ir būdą.

Dažniausiai čia buvo laikomos vazelės, žvakidės, gražūs šviestuvai, skulptūrėlės ar net miniatiūriniai servizai, iš kurių, įtariu niekas negeria kavos, nes jie - dekoratyviniai. Labai dažnai tai būdavo relikvijos, perduodamos iš kartos kartą, o kartais - ir menkaverčiai, bet mieli niekučiai iš vietinių "džyskų".

Suomijoje, mačiau kaip žmonės kovoja su visa ryjančia tamsos galybe ir atvirame lange tiesiog pastato į viršų nukreiptus labai stiprius šviestuvus: esantys viduje - mėgaujasi nuo lango sklindančia šilta šviesa, o esantys lauke, neįtikėtina, tačiau mato tik nepaprastai ryškią "šviesos užuolaidą": dėl šviesos stiprumo įžvelgti, kas dedasi viduje - neįmanoma.

Matyt, panašios šviesos tradicijos egzistuoja visoje Skandinavijoje.

Daivulėmano kelionių lepina visus kiosko skaitytojus įdomiais fotoreportažais iš Skandinavijos. Šį kartą - apie įdomią Švedijos tradiciją languose deginti žvakeles

Daivulė:


"Kai Stokholmo diena patampa tokia trumpa ir pilka, kad jos net nebepastebi, staiga įvyksta stebuklas. Į kovą su tamsa pakyla šimtai ir tūkstančiai švieselių languose.


Tai viena iš tų keistų tradicijų, kurių šaknų net patys miestelėnai negali paaiškinti. Tačiau yra žmonių, kurie žino visus atsakymus. Taigi, viskas labai paprasta (kaip visada).

Švedijos žemė yra labai uolėta. Tiksliau, tarp uolų sunku atrasti žemės, kurioje galima būtų ką nors auginti. Žemdirbiai kūrėsi šalia tų derlingųjų lopinėlių, apie jokius kaimus ar kolektyvinius ūkius net kalbos negalėjo būti. Net ir šiais laikais Švedija yra retai apgyvendinta šalis, o tais laikais... Taigi, vienišas keliautojas galėdavo nukeliauti mylių mylias nepastebėdamas jokio trobesio patamsyje. Nors ir būdami labai uždaro būdo (kas atsiskyrėliškai gyvendamas toks nebūtų?) švedai palikdavo nakčiai lange žiburį, suteikdami šansą klajūnui surasti užuovėją.


Šią istoriją išgirdau dar vasarą ir neįsivaizdavau, kaip jaukiai ši tradicija atrodo vėlų rudenį. Tad sendaikčių turguje užtikusi šias žvakides (25 kronos kiekviena), prisijungiau prie klajūnų gelbėjimo akcijos.

Gal kas užklys ir pas mane?"

2009 m. gruodžio 14 d., pirmadienis

Dar pora eksponatų mugei

Šios dėžutės keliaus tiesiai ant prekystalių mugėje, vyksiančioje gruodžio 19 d. Štainerio gydomosios pedagogikos centre.

Labai lauksime visų jūsų mugėje! Iki pasimatymo šeštadienį!

2009 m. gruodžio 9 d., trečiadienis

Dar kartą apie istorinį dekupažą

Visose knygose, žurnaluose ar net dekupažo kursų aprašymuose dažniausiai rasime tą pačią pabodusią įžangą: dekupažas kilo nuo žodžio découper, ir Marija Antuanetė su savo freilinomis prie to ženkliai prisidėjusi.

Rečiau pavyksta sužinoti kažką naujo, pavyzdžiui, kad dekoruojama būdavo ne tik iškarpytomis paveikslų reprodukcijomis, bet ir tekstilės atraižomis, dar rečiau - pamatyti istorinio dekupažo pavyzdžių.

John Opie "82 metų Mary Delany " (1782)

Design*Sponge rašo apie istorinę dekupažo asmenybę - Mary Delany ir jos įspūdingus kūrinius, kurie ne veltui saugomi Britų muziejuje.

Neįsivaizduojamas kruopštus darbas ir koks produktyvumas! Paskutiniaisiais savo gyvenimo metais ji sukūrė tūkstančius tokių koliažų!

Noriu tikėti, kad Mary Delany darbai įkvėps ir šių laikų dekupažininkes.

Straipsnį apie Mary Delany ir mažą dekupažo pamokėlę rasite čia.

2009 m. gruodžio 8 d., antradienis

Į mugę, į mugę!

Pavargusiems nuo stumdymosi nekropoliuose tarp lentynų su papigiaja produkcija iš Kinijos ir ieškantiems išskirtinių originalių dovanėlių artimiesiems, - gamintų su širdies šiluma ir nuosavomis rankomis Lietuvoje, - šiemet bus lengviau: nuostabių dalykų galima bus įsigyti labdaros mugėje, vyksiančioje gruodžio 19 d. Štainerio gydomosios pedagogikos centre.

Ko ten bus? Sekite reklamą. Mugės organizatorius - megablogas KOKONAS, kuriame kasdien galite rasti po naują reportažą su nuotraukomis apie tai, kas bus parduodama mugėje!


Iki susitikimo mugėje!

2009 m. gruodžio 3 d., ketvirtadienis

Meduolinė joga Advento laikotarpiu

Žvaigždutės, mėnuliukai ir širdutės? Neįdomu, pasenę...


Va jeigu meduoliai veiktų kažką prasmingo - visai kas kita. Kaip kad šitie - kol visa šeima sėdi prie stalo ir kemša kūčių valgius, jie daro jogą! Meduolių lėkštėje - visos populiariausios jogos asanos: vakrasana, trikampis, karys 2, lotosas...

O... gal ir visai prasminga tokių meduolių ant šventinio stalo turėti? Jau lyg ir dėtumei į lėkštę dar vieną šaukštą šaltanosių su mėlynių įdaru, bet... čia pamatai iš gretimos lėkštės į tave žvelgiantį ir pūškuojantį meduolį, sustingusį tiltelio asanoje ir.... ir supranti, kad gal jau užteks to nežmoniško maisto naikinimo tavo traktui?

Jums kurie meduoliai labiausiai patinka? Man šie: šuniukas, žiūrintis žemyn, karys 3 ir svanasana (negyvėlio asana), - pastaroji skamba ypač įpareigojančiai.

Kas toliau?

"Saulės pasveikinimo asanų rinkinys dviems" o gal meduoliai pagal tai chi? O gal meduoliai iš Šaolinio vienuolyno su Džaki Čano siluetu? Pagyvensim, pamatysim.

Kur radau: Apartment Therapy

Blog Widget by LinkWithin