2009 m. vasario 27 d., penktadienis

Namo numeriai

Rašo man Lileta: "Mika, man reikia naujo numerio ant sodo namo, gal turi kokių idėjų? Galvoju, kaip sutaupyti."

Aišku, čia padėtų namo ir sklypo nuotrauka, nes nežinia - ar yra tvora, ar ne? Ar namas pirmas gatvėje, ar paskutinis? Ar kaimynai pavydūs? Ar yra sode uodų? Ne, šitas turbūt neturi įtakos...

Bandau breinstorminti:

- Išpjaunam iš faneros skaičius, juos nudažom ir prišriūbuojam prie tvoros.
- Galima juos nudažyti fluorescensiniais dažais, kad šviestų naktį. Rizika: naktį į juos skrenda jonvabaliai jaunavedžiai.
- Išpiešti didelį skaičių ant namo.
- Išpiešti didelį skaičių ant tvoros.

Šį takelį mačiau Santorinyje:



- Iš pajūrio akmenėlių išdėliotos mozaikos - galima kurti ornamentus, o galima išdėlioti iš tamsių akmenėlių ir tekstą, pvz: "Sveiki atvykę", "Valykis kojas", "Aguonų nesėjam" ar tiesiog namo numerį. Rizika: numerio nesimato žiemą.

- Sukurti mozaiką. Vietoj prabangių mozaikos akmenėlių iš hobby parduotuvės - sukarpyti nebegaliojančias plastikines mokėjimo, nuolaidų ar telefono korteles - kūrinį pritaisyti prie tvoros.

Nuotrauka iš: http://www.mosaik.wordpress.com/work-in-progress/

Rizika: pavogs, bjaurybės. Bandyk mažinti sąnaudas: vietoj mozaikos akmenėlių naudok alaus/kolos/boržomo kamštelius. Ir tada su karštų klijų pistoletu juos prišaudai ant kokio fanerinio pagrindo. O gal prieš tai juos nudažyti įvairiom spalvom?


Čia sienos dekoracija iš Heineken alaus muziejaus Amsterdame).

- Traferetai! Čia tai bent pigiausias ir paprasčiausias būdas - išsipjauni trafaretą ir išpjovą nudažai - o dažų juk būna kiekvienos dekupažininkės podėlyje.

- Pašto dėžės (nežinau ar tokios būna soduose) papimpinimas dekupažo technika. Rizika: atmosferos poveikis: spalvos blunka!

- Jeigu pašto dėžės "bazuojasi" gatvės priešaky, tiesiog pakabink kokią nors pašto dėžę - imitaciją, arba daiktą, kuris turi potencialo būti pašto dėže. Pvz. nupjautas skardinis vamzdis - kokių 30 cm - tik kabinam jį horizontaliai, ne vertikaliai. Ant jo ir užraitom numerį.

- Iškerpi iš kokio žurnalo spalvotus skaičius (ar pati paskrebukini), įdedi skaičių į slovikėlį nuo bulgariškų agurkėlių, dangtelį užsuki sandariai. Pritaisai rankeną iš vielos ar virvutę, su kuria pariši pomidorus (veislės neminėsim), ir tą slovikėlį pakabini ant tvoros. Pigu, nebaisu, jeigu kas išniekins ir beveik nieko nekainuoja!

Nuotrauka iš: http://www.designspongeonline.com/

Rizika: žinom, žinom mes tuos sodininkus, kurie dreba dėl kiekvieno vekuojamo stiklainio su dangteliu. Ryte gali ir to neberasti.

- Prie komposto dėžės randi kokį nors aprūdijusį bidonėlį (kibirėlį, kanutę ar pan.). Ant jo užrašai numerėlį ir pakabini ant tvoros. Tai kas, kad aprūdijęs - nuvažiavus - ten gali pamerkti nuskintą rugiagėlę ar šiloką. Žiemą - eglės šaką su šiška. Labai romantiška. Labai.

- Imam surūdijusį bliūdą, vidury - išpiešiam numerį, o dėl bliūdo formos jo kraštus išpiešiam gėlės žiedlapiais (duok dukroms). Išgręžiam jo viduryje 2 skyles, pritaisom prie tvoros. Ant tvoros pripiešiam gėlės kotą ir, jeigu įkvėpimas pagaus, - kamanę, kopūstinuką ar spungę (pasirinktinai). Nu kiauro bliūdo gal tikrai niekas nevogs? Rizika: pravažiuojanti Audi apsibraižys sparnus

- Nuvažiuojam į Preilą, prisirenkam akmenų. Ant jų užrašom numerius. Akmenis įmūrijam ar šiaip įbetonuojam į sieną:

Nuotrauka iš: www.whitewaterceramics.com/tiles.html

- Ant namo užuolaidų padarom aplikaciją, kad užuolaidas užtraukus, iš lauko matytųsi: ant vieno lango: 8 , ant kito: 7. O galima išpiešti su flomasteriais, nereikės siūti. Rizika: pamirši užtraukti išvažiavus.

- Numerius galima "išgauti" nudažant tam tikras namo plytas - tokiais pikseliais. Ar išdėlioti numerį iš kitos spalvos čerpių. Kainuos.

- Pasiimi dujų balionėlį ir vakare išeini pasivaikščiti tamsiomis pramoninių rajonų gatvėmis, užsuki į geležinkelio stoties rajoną. Pasivaikštai tarp vagonų. Randi grafitti piešėjus - paprašai ir susitari: O jūs galėtumėt padaryti tą patį, tik ant sodo namelio? Turi būti tik numeris ir tokia rožė, aplinkui visur - žirgai, kuriems eina garas iš šnervių (rodai eskizą). Duodi visišką laisvę, kitaip jie gali nesusidomėti projektu. Turėtų išeiti kažkas tokio:


Čia tik chaotiškas breinstormas, arba, kaip sakytų latviai "prata vetra" - kai sakomos pačios kvailiausios, beprotiškiausios ir kurioziškiausios idėjos ir jų niekas nekritikuoja, jos tik užrašomos.
Toks yra breinstormo pirmasis žingsnis.
Aš noriu pasiūlyti visiems skaitytojams, kuriems tai įdomu, palikti po savo idėją - iš ko ir kaip jūs siūlytumėte sodo nameliui numerius, kad būtų nebrangu?

Robikas Bobikas

Kadangi tai unikumas, manau reikia rodyti.

Šį žaislą numezgė Kliukva savo sūnui. Vaikas pats išsirinko siūlus ir spalvas, ir dar paprašė pasiūti antklodėlę ir pagalvę - nes kartu miega.



Kliukva, ar teisingai surinktas šito Robokopo PIN kodas? Nes meta kažkokius kryžiukus ir sako: neteisingai surinktas kodas (metalizuotu balsu) - bandykite dar kartą:


Ir kas bus, jeigu tris kartus surinksi neteisingai?
Ar pakaks jį... tik perkrauti?

2009 m. vasario 26 d., ketvirtadienis

Apie kitokias servetėles

Dabar, kai dekupažu domisi pusė Lietuvos moterų ir jų vyrai, paroda pavadinimu "Servetėlė" sutrauktų daugybę lankytojų. Bet paroda jau seniai įvyko, ir ji dedikuota visai ne dekupažui. O straipsnyje išsakytos mintys apie tokį kasdienį ir buitinį atributą kaip servetėles nuskambėjo labai šviežiai. Kas turi laiko, teskaito: Paprasto daikto nepaprastas likimas.

2009 m. vasario 24 d., antradienis

Paštininkas du kartus neskambins

Nors mūsų namas jau nėra, kaip sakytų vokiečiai funkelnagelneu, bet gal tik pusė laiptinės gyventojų turi savo pašto dėžutes. Todėl paštininkui nieko nelieka, kaip ieškoti alternatyvių, homeopatinių būdų, kaip perduoti tiems gyventojams korespondenciją.

Tai jis, kaip koks kėkštas su savo gilėmis, iškaišioja ją visur, kur tai dar įmanoma - dažniausiai už kitų pašto dėžučių. Dažniausiai - už mano.

Nežinau kodėl, bet jaučiu keistą atsakomybę, kad ten rūpestingai užkišta sąskaita iš tinklų Anuprui Čiornoūsovui* ar teismo šaukimas Ernai Katcenbogen* nenukristų ir nepasimestų. Kita vertus meluočiau, jei sakyčiau, kad man vis viena. Juk tai - svarbūs dokumentai!? Bet ar aš turiu juos saugoti? Nemanau.

Nutariau visiems mums padėti. Man reikės:
- kaimyno, kuris neturi pašto dėžės,
- plaktuko,
- skalpelio.

Imam seną kartoninį dokumentų dėklą ir jį apipjaustom.


Po to "surenkam" jį ir sustatom į į savo vietas, kaip parodyta dėklo surinkimo schemoje. Aišku, galima palikti ir taip - bet jį dar nudažiau for aesthetics. Viduje - tamsiau, išorėje - šviesiau.


O kad paštininkas suprastų kieno čia ir kam, prie dėžės priklijavau iškarpą iš Amenabaro filmo "Kiti" reklamos. Šiuo atveju "kiti" - yra tie, kurie neturi savo pašto dėžės.

Nuotrauka iš: www.musicweb-international.com

Štai toks išėjo rezultatas. Dabar imam plaktuką ir prikalam vietoje.

Natūralioje aplinkoje atrodo taip:

Rezultatas? Laiškai, atsidūrę šioje dėžėje jau nebeguli savaitėmis, bet dingsta dar tą pačią dieną.
Ir paštininkas nebeskambina du kartus.
Čia turbūt dėl filmo?
Kas nematėt - rekomenduoju. Pažiūrėkite kokį vakarą.
______
* pavardės išgalvotos

2009 m. vasario 23 d., pirmadienis

Prizas

Papildyta 2009-02-24: prizą galite pamatyti čia


Šiandien susitikau su konkurso "Aš ir mano kablys" laimėtoja Žaneta, kuriai perdaviau prizą-siurprizą ir su kuria maloniai išgėrėme kavos. Taip pat paėmiau iš jos sėklų toms, kurios prašė (Kliukvai ir Medulai). Vaiva, tau Žaneta perduos jas asmeniškai.

- O tu jau pradėjai skrep-bukinti?, - klausia manęs Žaneta, kuri stebi mano kūrybinį kelią per blogspotą.

Oficialiai dar nepradėjau, nors... pastebiu, kad kanceliarinėse jau kilnoju visokius skylamušius ir glostau žakardinius popieriukus. Čia gal sakau jau simptomai? Jei taip, tai ši atvirutė konkurso laimėtojai Žanetai greičiausiai žymi šio ateinančio pamišimo pradžią :)

O dėl pomidorų...
Žanka jau audžia mintį dėl kito konkurso :)
Sekite reklamą!

2009 m. vasario 21 d., šeštadienis

Aš ir mano kablys: konkurso rezultatai

Šiandien baigėsi konkursas "Aš ir mano kablys", kurio rezultatus dabar ir skelbsime. Kai ką išgąsdino konkurso pavadinimas, o kai ką - pralinksmino. Bet labiausiai, mano manymu šis konkursas pradžiugino kiosko lankytojus, už ką labiausiai ir dėkoju visoms dalyvėms! O skaitytojams spaudžiu ranką ir merkiu akį - be jūsų balsų mes niekada nežinotume, koks kablys labiausiai kabina rankdarbių fėjas. Gal kas nori rašyti apie tai kursinį?

O dabar pereikime prie rezultatų ir pristatykime konkursantes:

1. Upės perlų paviliota. Autorė - Neringa iš "Draugams"

Šis kablys nesulaukė balsų, bet Neringa, nepamiršk, kad Tau atitenka ir dalis Agnės simpatijų, kuri pasakė: "Visi kabliai vienaip ar kitaip yra nuostabūs. Bet, tačiau, taigi... Penkias antrąsias vietas skiriu šiems darbams (išvardinti Mikos sudaryta tvarka): 1, 2, 3, 5, 6...."

2. Lydekai paliepus. Autorė - Kliukva

Už šitą kablį balsavo:
- Medula
- Lileta

3. Mičiurinas to nesapnavo. Autorė - Žaneta iš Tiesiog Aš

Už balbatuojančius pomidorus balsavo sujaudintos:
- Kliukva,
- Ilona,
- Rasuolė,
- mama,
- vaivaj,
- kristinamagic,
- laisve,
- Deimantė,

4. Vizualizacija, ji man geriausia... Autorė - Ilona iš In Studija


Už vizualizaciją pasisakė:
- solmal
- Agnė
- Guolly

5. Masto ekonomija mano namuose. Autorė Janina Sunklodienė.

Jos masto ekonomija užkabino nuolatinę kiosko lankytoją Haliną.

6. Išgraužk jei gali! Autorė Medula.

Obuolys ankstyvas, mūsų kolektyvo! Kolektyvas išvardintas sąrašu:
- Bruknius,
- Bea,
- Edita.

Suskaičiavus visus balsus,
prizas atitenka...
(būgnai ir fanfaros)
ATITENKA PRIZAS
(salėje sujudimas)
prizas atitenka:


pomidorams,
kurių pavadinimą sėklų krautuvėje
Kalvarijų g.
galėtų ištarti tik rausdama dama!
Sveikiname Žanetą, kuriai atitenka prizas,
esantis vienoje iš šitų dėžučių:

Kadangi (žiūriu į kalendorių) mes su Žaneta planavome susitikti vasario 23 d., tai bus puiki proga įteikti prizą. Kas yra prizas, tegu pasako pati Žaneta - o kol kas tegu tai būna siurprizas ir jai!

2009 m. vasario 18 d., trečiadienis

Ne prostitucija, bet fetišas tai tikrai

Vakar gavau laišką nuo skaitytojos Simos, kurio ištrauką norėčiau pacituoti:

"... noriu pagirti tavo kioską, man labai patinka kaip tu rašai, kaip pateiki savo mintis, taip gyvai ir raiškiai bei vaizdingai. Tavo blogą aš skaityčiau, netgi jei rašytum apie automobilių detales (na, jei apie detales, tai gal ir neskaityčiau), bet jei apie remontus, pavyzdžiui, tai tikrai skaityčiau..."

Oho! Apie automobilius tai išmanau tiek, kiek apie jų detales. O apie detales neišmanau nieko. Bet galimo blogo niša puikiai įvardinta. O su tuo rašymu... Žinote,

Rašymas - kaip prostitucija.
Iš pradžių tai darai, nes tau patinka,
vėliau - nes to paprašo draugai.
O paskui jau darai tai už pinigus.

Moljeras

Gražūs žodžiai. Ir kiek juose tiesos! Aš jau seniai kažką tokio įtariau, tik garsiai nedrįsau sakyti. O skaitytojos laiškas mane tik padrąsino kitam žingsniui.

Todėl šiandien oficialiai atidarau


dar vieną blogą,


kuris bus dedikuotas argentinietiškajam tango ir yra skirtas svetainės Tango Balsas pagyvinimui ir palaikymui. Blogo idėja ir tikslas:

Tango Balsas yra tinklapis, kuriame skelbiama įdomi ir vertinga informacija tango šokėjui. Tačiau tango pasaulyje įvyksta tiek įdomių, kuriozinių ar neįtikėtinų atsitikimų, kad tinklapis jiems užfiksuoti kartais būna tiesiog per lėtas. Taip atsirado Tango Balso Blogo idėja, kurią puoselėju jau trejetą metų :) Jis skirtas ne tik tango šokėjams, bet visiems, kurie domisi argentinietiško tango kultūros populiarinimu. Taip pat tikiu, kad ne vieną susidomėjusį šis blogas atves į Tango Balsą gilesnėms tango paieškoms ir studijoms, - tokia šio blogo idėja ir tikslas. Ačiū, kad skaitote!

Lauksiu visų jūsų svečiuose - Tango Balso Bloge!

2009 m. vasario 17 d., antradienis

Dekupažas ant keramikos

Serfinau po žydruosius interneto vandenynus ir radau labai įdomią pamokėlę: dekupažą ant keramikos plytelių. Tiesa, jos vėliau naudojamos kaip padėkliukai karštiems puodeliams, nors man atrodo, kad tokiu būdu galima nuostabiai atnaujinti vonios kambarį: nusiperki keraminės piguvos už 9,9 kvadratas ir servetėlių už atatinkamai, ir? Ir vėl gyvent noris!

Mėgaukis:



Žodynėlis: to mode podge reiškia "patepti PVA klijais"
Vizualas kalbėjo per greitai?
Visą pamokėlę su video ir nuotraukomis pažingsniui galite perskaityti činajaus.

Pažiūrėjai? Jei gali, prašau prabalsuok už labiausiai patikusią konkurso paraišką, - komentaruose tereikia parašyti, kuri idėja tau labiausiai patiko, ir tiek.
Ačiū Tau!

2009 m. vasario 14 d., šeštadienis

Kobinys 2: balsavimas prasideda!

Šiandien prasideda konkurso "Kobinys 2" balsavimas!

Konkurse dalyvauja šešios dalyvės. Kadangi konkurso tema - "Aš ir mano kablys" - laisva, visos paraiškos konkursui - absoliučiai originalios. Bravo dalyvėms!

Balsavimo sąlygos:

1. Už patikusį "kablį" balsuojama komentarais - palikite trumpą komentarą, kurį kablį ir kodėl renkatės. Kriterijai? Juos nustatote jūs, skaitytojai!

2. Užskaitomi tik vardiniai balsai - t.y. "anoniminiai" nesiskaito (išimtį darau tik Liaudanskiui), nors praeitą balsavimą tokių ir nebuvo. Todėl, merginos-konkursantės, visą savaitę turite gražaus laiko, nepraleiskite jos veltui - išsitraukite apdulkėjusias adresų knygutes, pereikite savo telefono kontaktų sąrašą, klasiokus, kursiokus ir kambariokus, susisiekite su savo ketvirtos eilės pussere, kuri dabar gyvena kur nors prie Manhaimo. Tegu ji dabar palaiko savo giminę! Galų gale - prisimenate, kai kolegos jūsų prašė balsuoti už jų atžalos nuotrauką kokiame nors www? Dabar jų eilė :)

3. Merginos-konkursantės, jūs irgi galite balsuoti, kaip ir visi kiti skaitytojai, atiduodamos VIENĄ savo balsą už savo arba už savo konkurentės paraišką.

4. Balsuojama iki vasario 20 d. 24 valandos (t.y. brėkštant šeštadienio rytui).

5. Kas bus, jeigu tam momentui dvi paraiškos surinks vienodą skaičių balsų? Galvojau apie tai. Tokiu atveju laimės ta konkursantė, kuri PIRMOJI sulauks vieno, jos naudai visą balsavimą nulėmusio balso. Bus užskaitomas VIENAS tik VIENAS - pirmasis balsas, pasirodęs po vasario 20 d. 24 val. kuris vienai iš dviejų (o gal - trijų ar daugiau konkursančių?) bus lemiamas. Visi kiti vėliau pasirodę balsai nebus skaičiuojami. Galioja blogo valandų rodmenys.

6. Konkurso nestebi prazwuoterhouzkūpers, bet jame vis viena negali dalyvauti Kiosko darbuotojai, jų šeimų nariai ir artimieji bei asmenys, kurių sąsajos su konkurso Skelbėju kelia pagrįstų įtarimų dėl tų asmenų vertinimo nešališkumo.

Jungiame mašiną!

1. Upės perlų paviliota


Kažkodėl man kablys visų pirma asocijuojasi su auskarų kabliukais... turbūt todėl, kad esu nepagydomai susirgusi auskarų kūrimo liga. O čia dar ne tik kablys yra, dar ir 40 perliukų upinių (per abu auskarus) kabo! Taip sakant 2 viename :) P.S. Šiuos auskarus jau rodžiau internete, bet kadangi žiuri jau įvertino labai teigiamai, tai siunčiu konkursui :D
(mk: bent porą reikėjo palikti marių undinėms:)

2. Lydekai paliepus

Gerbiama konkurso komisija!
Norėčiau dalyvauti Jūsų organizuojamame konkurse "Mano gyvenimo kablys". Šį kablį pagavau ankstyvojoje vaikystėje, kai mano tėtis prašydavo atpainioti susisukusią "zilką". Iš tikrųjų, buvau ne kartą įsidūrusi kokį kablį į pirštą.


O gal šis hobis netinka rankdarbių konkursui? Drįstu nesutikti - ramina geriau, nei mezgimas, rezultatą žinai dar mažiau nei dekupaže, fizinis krūvis irkluojant didesnis, nei veliant bet kokį veltinį, o ir kabliuką pririšti - ne kryželiu siuvinėti, žuvis protinga ir jai geroji ir blogoji pusė vienodai matoma - neišdursi.
(mk: žvejyba - kaip rankdarbis? Bandau įsivaizduoti vyrų reakciją, kai jie sužino, kad kabliukų ir blizgių galima įsigyti randarbių parduotuvėse, šalia vilnos ar kraklių)

3. Mičiurinas to nesapnavo.

KABLYS didelis, galbūt net trišakis. UŽKABLIAVO prieš kokius 7 metus. Atėjus sezonui -KABO KABIKAS, TUPI TUPIKAS. Namiškiai KABINĖJASI, kiek dar jų prisiKABLIUOSIU. Paprasčiau tariant : KABLYS - įvairių veislių pomidorai. KABIKAI - pomidorai. TUPIKAS- aš, kai laukiu rezultatų. Ir, sutikit, nuotraukoje jie KABO ir kaip gražiai :) Ir kadangi konkursas prasidės Valentino dieną, tai būtent šiuos KABIKUS jums ir noriu parodyti. Veislės pavadinimas konkurso rengėjai žinomas, susidomėjus, prašom teirautis jos.


(mk: nepatingėjau pasiteirauti. Ir gavau atsakymą, kurio nutylėti tikrai neįmanoma:
"Fotografavau juos Palangoje, kai atostogavom, mes ten nuomojom namą su sodu ir ten buvo šiltnamis. Paklausiau šeimininkės, kas čia per veislė, sako - nežinau, mes vadinam PIMPALINIAIS :) Aš vieną nušvilpiau sėklai ( jetau, kaip skamba :), tiesa jis dar buvo nesunokęs, už tai ir nuotraukoje jie dar žali, sunokinau namie, pavasarį pasisėsiu ir vasarą jau turesiu savo tokių :) Paskui POMIDORŲ temoje, pasiskelbiau, gal kas žino, kas čia per veislė, kažkas atsiuntė vienos veisėjos ir žinovės svetainės adresą ir radau, jie vadinasi - nepatikėsite - PENIS. Pamaniau, jei jau baigiasi konkursas Valentino diena, tai gal nuotrauka tiks :)))) Jei ne, tai nesupyksiu. "
mk: Aš daugmaž įsivaizduoju, ką apie šią rūšį pasakytų Mičiurinas. Man tik įdomu, ką apie tai pasakytų Darvinas?)
4. Vizualizacija, ji man geriausia...


Gal tai manyje, o gal šalia manęs... Aš nežinau... Kai vakare negaliu užmerkti akių, nes galva pilna idėjų ir minčių, kaip tai įgyvendinti... Kas tai? Kablys, kuris traukia ar buldozeris, kuris stumia aš negaliu atsakyti... Žinau tik viena, tai svajonė. Svajonė turėti mažas (gal net ir dideles) dirbtuves, kuriose tokios kaip jūs (kurios kuria) ir aš galėtume linksmai kalbėti apie paprastus ir genialius dalykus, gertume arbatą, kurtume ir įgyvendintume ne tik savo, bet ir kitų svajones.
(mk: viskas prasideda nuo vizualizacijos. O tada jau mintis materializuojasi. Efektas stipresnis masiniuose seansuose. Suprask - laukiam kvietimo:)

5. Masto ekonomija mano namuose

Sveika, labai džiaugiuosi, atradusi Tavo kioską, apsilankau, kai tik turiu galimybę. (...) Nutariau sudalyvaut konkurse "Kobinys". Siunčiu nuotraukėlę, kurios komentuoti nelabai yra ką, žodžiu- užsikabliavau!

(mk: paprastai žmonės turi namie tokias tapkutes, kurias tik svečiams duoda. O čia - visa vardinė pakabų kolekcija. Tai jeigu koridoriuje taip, kas tuomet dedasi virtuvėje? Ne, ne, tik ne dabar - pasiliekam kitam konkursui)

6. Išgraužk jei gali!


Negaliu meluoti, tikrasis mano kablys nėra konkreti rankdarbių rūšis. O ir rankdarbių pasaulį atradau neseniai. Bet labai masino konkursas ir teko suktis iš padėties.Tikrąjį kablį akylesni atras obuolio viduje... bet iš profesinių atliekų irgi galima rankdarbiaujant sukurti ką nors visiškai nepraktiško, nereikalingo buityje... bet tokio mielo širdžiai. Pristatau: obuolys. Iš likučių. Stengtasi atkurti kuo natūralesnį, apsiskaičiuota su dydžiu. Tas juodas gyvūnas greta ant akmens yra ne mano rankų darbo, gavau dovanų. Mintis (pasirinkite): arba obuoliu susigrožėjęs ir atsisakęs jį griaužti kirminas, arba aliuzija į rojaus žaltį, tik mažą, pajuodusį ir pasenusį.

(mk: dar pora mėnesių ir reikės skelbti konkurą "aš ir mano žemės ūkis" Bet man vis viena įdomu, kokia proga gaunama dovanų kirmėlių? Dovanotojas su fantazija:))

2009 m. vasario 12 d., ketvirtadienis

Konkursas artėja

Taip, taip, matau, kad varstote duris ir tikrinate ar dar neatsirado naujo kontento.
Tokiais atvejais blogerės paprastai kepa obuolių pyragą ir be fotografijų dar įdeda ir receptą, pagal kurį vis viena niekas niekada negamina.


O konkursas "Kobinys 2" (liaudiškas pavadinimas "Aš ir mano kablys) vistiek artėja. Gavome šešias paraiškas: jos visos visiškai skirtingos, kaip ir Asmenybės, kurios paraiškavo.
Bravo visoms dalyvėms!

Tikiu, kad paraiškų dar bus - jų lauksiu visą šv. Valentino dieną.

Jeigu išsikrautų fotoaparatas, ar klijai laiku nenudžiūtų - informuokite, palauksime, mes čia lanksčiai į viską reaguojame.

O visų skaitytojų ir aišku dalyvių noriu šiandien paklausti: kiek, jūsų manymu turėtų trukti balsavimas?

Praėjusio konkurso balsavimas truko savaitę.

Per ilgai?
Per trumpai?
Kiek tuomet?
Iš anksto dėkoju už jūsų idėjas!

2009 m. vasario 10 d., antradienis

Košmaras pušų skersgatvyje

Jau kuris laikas mane stebi žmogysta iš gretimo namo.
Pradžioje buvo fun, dabar - visai ne.
Pamėginau susidraugauti su juo - pamojau ranka.
Nieko neatsakė.
Užtraukiau užuolaidas jam demonstratyviai prieš nosį - bet tamsoj gi negyvensi?
Tada užrašiau didelėm raidėm plakatą: "Nestovėk po strėle. Dirbk!"
Galvoju, jeigu jis vuajeristas, turėtų turėti žiūronus.
Bet kad jis ten stypso priešais langus ir naktį - visai nejuokinga (Žr. nuotraukoj viršuje).

Ką daryti?
Eiti į tą pastatą aiškintis?
O gal kaip nors gražiuoju?
Dar girdėjau, kad tokiais atvejais galima skambinti į policiją ir sakyti: "Čia toks tipas, labai panašus į tą, kurio jūs per TV ieškote". Sako, kad tokiais atvejais policija atvažiuoja labai greitai.

Nes labai nejauku. Labai.

2009 m. vasario 8 d., sekmadienis

Kiaušinio kilmė

Taip buvo atskleista paslaptingojo faberžė kiaušinio kilmė.
Spėjimų buvo daug, ir jie visi man labai patiko!

O dabar klausimas jums: kas anksčiau - avokada ar kiaušinis?

Tikiuosi, kad manęs kiaušiniais neužmėtysite...

2009 m. vasario 7 d., šeštadienis

Žiūrėk kaip tu valgai!

Girdėta frazė? Kanadiečiai sukūrė servetėles inžinieriams, o amerikiečiai - fastfūdo kartai:


Labai patogu ypač tiems vyrukams, kurie sako: "jau šlypso tai aš nesidėsiu!"
Paprasta priežiūra ir "valymas"...
Ne vyrukų, šlypsų.

Viename pakelyje yra 20 vnt. tokių seilinukų, po keturis kiekvieno motyvo variantus.
Gamintojas http://www.spoonsisters.com/

Kieno tas kiaušinis?

Iki šiol nepaaiškėjo paslaptingojo kiaušinio kilmė. Kol kas aišku, kad jis nėra:
- Yuan dinastijos (1279 - 1368) laikotarpio Kiniškosios žąsies;
- anties,
- vištos,
- medinės vištos,
- gaidžio,
- vyriškas,
- stručio,
- kalakuto,
- putpelės,
- tupervarės,
- plastmasės,
- stiklo,
- kartono,
- metalo,
- plastilino,
- žvakigalio...

Dar galite spėti.
Jei nepavyks, rytoj įdėsiu atsakymą.
O dabar einu valgyti kiaušinio.
Kažkur turėjau majonezo.

2009 m. vasario 6 d., penktadienis

Citata Nr. 4

Citata iš knygos, kurios dar neparašiau:


Jeigu Dievas uždaro duris, tai dažniausiai uraganas nuplėšia stogą.

2009 m. vasario 4 d., trečiadienis

Faberžė

Iki tikro faberžė jam trūksta auksinių kojelių. Klausimas jums: kokio paukščio kiaušinis buvo dekupažintas?

2009 m. vasario 3 d., antradienis

Krizė pašto dėžutėje

Krizė aplankė ir mane. Materialiu pavidalu. Nežinau, kokiame CRM įrašyta mano pavardė, bet šiandien savo pašto dėžėje radau žurnalo, kurį matote nuotraukoje, numerį. Ir ne kokią nors atgyvenusią makulatūrinę senieną, - o naujausią vasario leidimą! Nemokamai, be pinigų, iš serijos - "neužsisprenumeruoti neapsimoka".

Savotiškas leidinys.
Bet juk dovanotam žurnalui į turinį nežiūrima?
Einu, paskaitysiu, kur galima rasti G tašką, - savąjį kažkur pamečiau...

Įdomu, ką gausiu kitą mėnesį?
O jeigu krizė baigsis, tai šių dovanų nebebus?
Šyš kebab?

Norintiems sužinoti, ar tai dar vyksta, spausti čia:

AR DAR KRIZĖ?

Aš rami.

2009 m. vasario 2 d., pirmadienis

Mama, nupirk man arbūzą?

Šita frazė varydavo mano motiną iš proto, kai liepos mėnesį prie parduotuvių pasirodydavo pirmieji kaukazietiškos išvaizdos jaunuoliai, kurie tiesiai iš sunkvežimių parduodavo arbūzus už 10 rublių kilogramas. Dar po mėnesio jie jau kainuodavo 3, vėliau - pusantro rublio. Bet kas galėjo sau leisti pirkti už 30 rublių... arbūzinio vandens žaliame tetrapake?

Bet su tais arbūzais man tikrai kažkas buvo užėję. Galėjau valgyti arbūzus, tik arbūzus ir daugiau nieko. Tiesiog organizmas reikalavo. Ir dar visai neseniai, pamenu, galėdavau suvalgyti tokį futbolo kamuolio dydžio - vienu prisėdimu, - ir prieš pietus. Čia gal sakau inkstai?

Bet staiga arbūzomanija baigėsi. Nežinau kodėl ir kaip, bet TAI praėjo. Todėl kai parduotuvėje pamačiau brazilišką besėklį arbūzą - galvojau, tegu padirba man modeliu.
Štai jis, pupulis:



Netiesa, kad jis besėklis. Sėklos jame buvo. Bet tai nesvarbu. Svarbiausia - inspirado!


Šituos pirkau pas dėdę Filipsą savo dekupažo priešaušryje. Išlaukė pusę metų!
O čia mano arbūzas.
Iš priekio:

Ir iš nugaros:

Vaizdas iš viršaus geresnis:


Kažkur nukrito etiketė...

Blog Widget by LinkWithin