2008 m. spalio 26 d., sekmadienis

Byzniswūmeniškas halovynas

Ar kada nors susimąstėte apie tai, kodėl tokie vienodi vizitinių dėklai? Visi sidabro spalvos. Juk net batai būna... trijų spalvų: juodi, rudi, arba spalvoti. Kodėl toks aksesuaras kaip vizitinių dėklas negali būti priderintas jei ne prie rankinės, tai bent... prie asmenybės?

Taigi nusprendžiau vieną dieną pagražinti savo kolegių buitį ir būtį - surinkau jų vizitinių dėklus ir apdeitinau juos pagal kiekvienos charakterį, skonį ir pomėgius. Šita klius Astai - ji labai mėgsta visokias biuro priemones, dar geriau, jeigu jos - neįprastos formos ir spalvotos.


Pas ją galima rasti kačiuko formos rašiklį ar širdelės formos trintukų, aš jau nekalbu apie jos pieštukus, lipdukus ir visokiausius skirtukus! Jei kas turi nematytą rašiklį ar drožiklį - iškart neša jai. Kuo daugiau spalvų - tuo geriau!
O šitas dėklas klius kokiai nors fyfai, dar nenusprendžiau kuriai, bet pažiūrėsiu, kad tiktų prie jos juodo rankinuko:

O šitą tai pasiliksiu sau: na žinote, jūra, švyturiai, audros ir bla bla bla mes iš Klaipėdos... Nebent dalyvaučiau mainų programoje, tada, aišku, tektų dovanot...

O šitas - mano kolegei, kuri neseniai baigė studijas Londone ir netgi gavo diplomą! Tikėtina, kad Big Ben'as jai primins malonias akimirkas, praleistas užsienyje. Prie knygų.

Kalbant apie Londoną...
Mums taip besėdint jai atskriejo žinutė iš ūkanotojo Albiono. Skaito:
"...Draugės kolegė nuvažiavo į Dubliną porai dienų prasiblaškyti. Tai nuėjo vakare į bariuką ir susipažino su linksmų plaučių vyruku. Smaginosi abu,- aišku ir vienas kitas bučkis buvo. Jis pasiūlė jai pas jį naktelę praleisti, bet moterėlė atsisakė. Kitą dieną kitas bariukas:) jame vėl tą patį vyruką susitiko ir toliau abu linksminosi, tačiau vakare eilinį kartą pas jį eiti atsisakė, bet šį kartą jis jai adresą paliko savo, jei persigalvotų. Moterėlė kitą dieną grįžo į Londoną, pradėjo darbą, bet žiūri, kad veidas visas išbertas, tai ji nubėgo tyrimus pas daktarą pasidaryti, nuo ko čia. Po tyrimų kitą dieną daktaras jai skambina ir prašo kuo greičiau pas jį ateiti. Nuėjo moteris, o čia daktaras su policija jos laukia ir klausia, ar pastaruoju metu ji buvo šalia negyvų zmogaus kunų, ar dirba gal su jais, ar kaip. Sako, kad ne, tikrai ne. Nes jūsų bėrimai atsiradę nuo negyvo žmogaus, kai jis pradeda gangrenuoti ir skleisti puvimo kvapą. Tada, klausia, gal kartais su kokiais draugais buvote ir jie su tuo susieti? Na susipažinau Dubline su vaikinu ir bučiavausi su juo... Policija paprašė to vaikino adreso ir apsilankė pas jį. Ir ką jūs manot? Vaikino bute dvi negyvos moterys su apirusiais kunais ir jos dar vis buvo tebežaginamos! Tai pasirodo atsisakydama eiti pas jį, moteris liko gyva..."

Perskaičius žinutę visi buvo lengvame šoke. Vienas spuoguotas vaikinas pašoko ir trumpam dingo iš ofiso. Kiti pradėjo raukytis ir žiaukčioti, kai kas nustojo valgyti pyragaitį... Nežinau, ar tai dar viena miesto istorija, ar tikras nutikimas, bet persiunčiau draugams, turintiems paauglių vaikų. Iš vienos tokios draugės netrukus gavau atsakymą:

"Paskaičiau savo dvidešimtmetei dukrai istoriją, o ji ir sako, kad tie, kurie skaito, domisi ir persiuntinėja kitiems tokias istorijas patys yra dvasiniai lavonai..."

Toks blaivus protas iškart sugražino darbinę atmosferą į kompiuterius. O aš pradėjau analizuoti: jeigu tikėsime indikacijomis, tai vaikino veidas turėjo būti nusėtas net ne spuogų, o ištisų kraterių... Tai viena. Antra, - na nežinau, Londone nebuvau, bet sprendžiant iš istorijos, tai arba Londono baruose tamsu kaip nosiaryklėj... arba tą merginą išties sužavėjo jaunuolio "nepaprastai turtingas dvasinis pasaulis", su kuo mes ją (jį?) ir sveikiname!

Šiurpu? Baisoka? Artėja helovynas... Tad pasitikime jį... be spuogų! (Čia galėtų būti kokia nors antispuogino reklama)

Nu kaip jums tie dėklai, ką?

Kai nieko nerandi, tai ir nereikia nieko...

Kažkada jau rašiau paguodžiąmąjį žodį pradedančiosioms dekupažininkėms, kurių namuose įsivyravo nauja tvarka (o galbūt - chaosas?), ir kurie dabar atrodo kaip atvejis iš seminaro apie pokyčių valdymą. Tuomet pamenu sakiau: moterys, atsipalaiduokit ir dekupažinkit, na jūs pačios pagalvokit, kuo skiriasi dvi savaites netvarkytas butas nuo tris savaites netvarkyto buto? Pradžioj, pamenu, dar buvau cituojama, kol neseniai išgirdau kontrargumentą:

- Aš tau pasakysiu, kuo jie skiriasi. Po dviejų savaičių tu dar gali rasti daiktus. Po trijų savaičių tai jau nebeįmanoma, - tvirtino draugė.
Aš jums dar kartą sakau: jeigu jūs nerandate savo daiktų savo bute... reiškia jūs... gyvenate ne vienas!

2008 m. spalio 19 d., sekmadienis

Nyderlandų Karalystę prisimenant

Neseniai varčiau nuotraukas iš atostogų Nyderlanduose. Po kelerių metų labai smagu atrasti nuotraukose tai, ką jau buvau pamiršusi, ir taip nupūsti dulkes nuo apdulkėjusių įspūdžių. Prisiminiau Heineken muziejų, Van Gogho drobes, moliuskų salotas ir tą keistą svilėsių (?) kvapą, sklindantį nuo gatvės kavinių staliukų...
Olandai - nepaprastai darbšti ir drąsi tauta, iš gamtos atkovojusi dalį žemės - net 40 proc. šalies teritorijos sudaro nusausintos jūros, ežerų ir pelkių žemės. „Dievas sukūrė žemę, o Olandiją - olandai", - sako jie.
Mieli, maži prižiūrėti mediniai namukai, - tipiškas olandų mažo miestelio vaizdas. Kiemeliuose - iš pažiūros netvarkingai sustatyti vazonai, kuriuose tarpsta žiedais apsipylę krūmai ir gėlės. Ant sienos - išpieštų klumpių pora, kurias olandai vadina klumpen. Lemputė slenksčiui apšviesti. Ir karalienės Beatrix verta karališki varteliai! Ne mažiau žavingi ir tokių namelių interjerai:

Olandijos interjerui būdingas baltos ir mėlynos spalvos derinys, dažniausiai aptinkamas keramikoje, kokliuose.

Tie patys balti ir mėlyni kokliai sėkmingai "nusėdo" Portugalijoje - ten juos užvežė ne kas kitas, o olandų jūreiviai: prieš išplaukiant į vandenyną, Portugalijoje jie sustodavo paskutinį kartą papildyti savo triumo atsargų.

Taip bežiūrint nuotraukas užsimaniau... kažko olandiško! Truputį seno, truputį naujo, truputį mėlyno... Kažko tokio paprasto, mielo, jaukaus ir nepretenzingo. Pavarčiau kiosko archyvą ir prisiminiau, kad dar turiu blėkinį padėklaitį iš Rietavo turgaus. Ir tiesą sakant, įtariu, kad jis į Rietavo sendaikčių turgų atkeliavo iš tos pačios Olandijos! (Nuotraukoje - dešinėje viršuje):

Truputį apsitrynęs ir netgi parūdyjęs - greičiausiai ant jo buvo statomas vazonas su žydinčia pelargonija kur nors Hagos priemiestyje. Puiki medžiaga dekupažui Olandijos tema!
Buvo:
Yra:

Kur dėti? Man seniai reikėjo tokio daikto, pasidėti druskinei ir pipirinei, iš kurių byra prieskoniai! Ir šiaip, jei koks žmogus užeitų, ar ką...

Nebuvusiems Olandijoje, bet noritiems pajusti jos skonį, rekomenduoju pasigaminti
OLANDIŠKOS SILKĖS:
-8 vidutinio dydžio silkių,
-citrinos sulčių,
-druskos,
-pipirų,
-riebalų kepimui,
-sviesto,
-krapų,
-petražolių lapelių arba svogūnų laiškų.
Silkės nuvalomos, atsargiai išėmus vidurius, apšlakstomos citrinos sultimis, pasūdomos, apibarstomos pipirais ir iš abiejų pusių apkepinamos. Paskui nugaros keliose vietose įpjaunamos ir prikemšamos šviežių, smulkiai supjaustytų ir su sviestu sumaišytų krapų bei petražolių lapelių. Į stalą silkės patiekiamos tuoj pat su biria ryžių koše.

Recepto ir posakio, kas sukūrė Olandiją, šaltinis: http://www.biblioteka.lt/metai/nyderland1/pradzia.htm
Nuotraukos autorės.

P.S. Taip, mama, žinau, kad jau laikas keisti staltiesę virtuvėj.

2008 m. spalio 15 d., trečiadienis

El Ciosco Inspirado

Viename iš kiosko postų radau anonimišką komentarą (pavardė redakcijai žinoma) :

Trečiadienis, 2008, Spalio 8 18.28
"Aš čia "biškį" ne į temą. Bet įkvėpta šio puslapio, šiandien susipirkau pradinį dekupažisto/-ininko rinkinuką. palinkėkit man sėkmės:)))"


Palinkėjo laimės visas mūsų kaimas. Smalsu, kaip sekėsi žmogui savarankiškai mokytis dekupažo, bet mieli skatytojai, žiūrėkit ir pavydėkit:

"Pasisiūliau pademonstruoti pirmą kūrinį, tai nebeturiu kur dingti - siunčiu:) Daryta šeštadienį. Iki vakar vakaro jau iškepti dar 3 kūrinukai:) Tikras liūnas.Namuose jau bene 5 pokai servetėlių (ilgam svečiams turėsiu), planuose - n+k objektų, kuriuos norisi dekoruoti (mintyse perkratyti ne tik savi namai, o ir mamų, anytų:))....O mūza neabejotinai - Jūsų interneto svetainė:) "

Žiūrim, ką turim. Buvo:
Patapo:

Šaunu! Vilniuje atsirado dar viena dekupažo bacilos skleidėja!

Visiems, norintiems išmokti dekupažo technikos siūlau prisiregistruoti forume
http://www.craftladies.puslapiai.org/ - čia rasite daug naudingų patarimų, pamokymų ir paslapčių. O svarbiausia - viskas nemokamai!

2008 m. spalio 7 d., antradienis

After Party


Einu namo ir matau: mano kaimynė bando prastumti vaikišką vežimėlį pro tokias sunkias sunkias geležines duris, pro kurias reikia gan greitai praskuosti - kitaip jos užsiverdamos tau dar ir trinktelės per nugarą. O čia - visas vežimėlis, su vaiku jame!

- Palauk, - šaukiu jai ir bėgu, - aš tau palaikysiu!
Ji lukteri. Palaikau duris, ji pravažiuoja oriai - ir - nė kiurkt!
Norėjau dar padėti ir vežimėlį užsinešti, bet ... kažkaip pristigau motyvacijos.
Tai jau nebesisiūliau.

Jau praėjo savaitė nuo Mokytojo knygos (o tiksliau - knygų) gražinimo, ir kelios dienos nuo jų profesinės šventės. Ir? Ir?

Ir... nieko! O ko tu tikėjais, klausiu savęs? Hm... iš tiesų...

Įdomu, ar mokytojai žino, kad gražiausiu lietuvišku žodžiu 2008-aisiais išrinktas žodis "ačiū"?
Jis netgi nukonkuravo žodį ..."Lietuva"!

2008 m. spalio 5 d., sekmadienis

Popartas virtuvėje

Nuo to laiko, kai pirmąjį kartą lankiausi Cikladų salyne, pastebėjau, kad racione žymiai sumažėjo bulvių, kiaulienos karbonatų (su T) ir čiliako. O padaugėjo: alyvuogių aliejaus, ožkos sūrio, baklažanų ir pomidorų. Beveik neįsivaizduoju pietų namuose be:

Aš rami: virtuvės spintelėje visuomet yra makaronų, metodoxilo ir konservuotų pomidorų. Bet tos skarbonkės nuo pomidorų tyrės man kažkodėl neišsimeta... Lyg ir bevertis, nereikalingas daiktas, o išmesti vistiek gaila! Ir kažkodėl vis prisimenu Andy Warholą, kuris, kad ir kaip bežiūrėtum, labiausiai išgarsėjo dėl dviejų objektų:

- Campbell skardinės dizaino:
- Ir Merilyn Monroe portreto:


Galima sakyti, kad Andy Warhal'as mane įkvėpė... skardinių dekupažui. Rodomės iškart su pavadinimais:



"Romantiška keturiasdešimtmetė susipažintų su aukštąjį techninį išsilavinimą turinčiu vilniečiu."










"Lietuviški burokėliai. Išauginta po plėvele."










"Aš buvau Nicoje. Nicoje visada galima maudytis."







"Ostfriesischer Tee für nur noch 5,99 Eur. Jetzt

reduziert!"









O va šita tai vadinsis "Andy Varhal'as". Įdomu, kaip atrodytų dekupažas pagal Keith'ą Haring'ą?





Ups, atrodo, nepaminėjau kam jas galima naudoti!


Vietoj epilogo:


Blog Widget by LinkWithin